Pavežėjų streikai yra tik pasekmė.

Pavežėjų streikai yra tik pasekmė. Problema yra nevienodos veiklos sąlygos

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie pavežėjų nepasitenkinimą, mažėjančius tarifus ir streikus. Dažniausiai diskusija susiveda į tai, kiek vairuotojui turi būti mokama už kilometrą.

Etransport nuomone, problema yra gerokai platesnė. Kol vairuotojai Lietuvoje konkuruoja nevienodomis teisinėmis ir mokestinėmis sąlygomis, vien tarifo padidinimas ilgalaikio sprendimo nesukurs.

 

Ne visi vairuotojai konkuruoja vienodomis sąlygomis

Vienas vairuotojas laiku atlieka techninę apžiūrą, turi keleivių vežimui tinkamą draudimą, vykdo mokestines prievoles ir patiria visas su tuo susijusias išlaidas. Kitas gali dalies šių prievolių nevykdyti, tačiau vis tiek priimti užsakymus ir konkuruoti dėl tų pačių keleivių.

Tokiu atveju sąžiningai veiklą vykdantis vairuotojas atsiduria blogesnėje ekonominėje padėtyje vien todėl, kad laikosi taisyklių. Todėl prieš kalbant apie per didelį pavežėjų skaičių verta paklausti, kiek aktyvių vairuotojų liktų rinkoje, jeigu visi nuolat atitiktų jau dabar galiojančius reikalavimus.

 

LTSA kontrolė neturėtų baigtis leidimo išdavimu

Viena esminių problemų yra tai, kad neužtenka dokumentus patikrinti tik tada, kai LTSA išduoda leidimą vykdyti keleivių vežimo veiklą. Po kelių mėnesių situacija gali būti pasikeitusi. Gali nebegalioti techninė apžiūra, pasikeisti draudimo sąlygos ar automobilis gali nebeatitikti kitų reikalavimų.

Todėl leidimo išdavimas neturėtų reikšti kontrolės pabaigos iki tol, kol kas nors pateiks skundą. LTSA turėtų reguliariai ir automatizuotai tikrinti, ar vairuotojas ir jo automobilis vis dar atitinka privalomus reikalavimus. Nustačius neatitikimus, galimybė vykdyti veiklą turėtų būti apribota iki tol, kol jie pašalinami.

Šiandien didelę dalį tokių patikrų galima atlikti naudojant valstybės registrų duomenis. Kontrolė neturėtų priklausyti nuo to, ar kažkas pastebėjo pažeidimą ir apie jį pranešė.

 

Nelygios sąlygos egzistuoja ir mokesčių srityje

Skiriasi ir PVM surinkimo principas. Kai vairuotojas naudojasi Lietuvos platformos paslaugomis, PVM nuo platformos paslaugos įtraukiamas į komisinį mokestį, o pati platforma jį deklaruoja ir sumoka valstybei.

Naudojantis užsienyje registruotos platformos paslaugomis, PVM nuo įsigytos tarpininkavimo paslaugos turi apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti pats vairuotojas. Atvirkštinis PVM nėra lengvata, tačiau toks modelis sukuria didesnę riziką, kad dalis vairuotojų savo prievolių nevykdys.

Jeigu vienas vairuotojas mokestį sumoka, o kitas jo nedeklaruoja, jų faktinės veiklos sąnaudos tampa skirtingos, nors abu konkuruoja dėl tų pačių keleivių. Valstybė turėtų vertinti ne tik tai, ar prievolė egzistuoja teisės aktuose, bet ir tai, kaip patikimai mokestis realiai surenkamas.

Jeigu platforma turi visus duomenis apie vairuotojo sumokėtus komisinius, verta svarstyti, ar racionalu visą deklaravimo ir mokėjimo atsakomybę palikti tūkstančiams individualių vairuotojų.

 

Skiriasi ir ekonominė nauda Lietuvai

Kai komisinį gauna Lietuvos platforma, pajamos lieka Lietuvos įmonėje. Čia mokami atlyginimai, perkamos paslaugos, kuriamos darbo vietos ir nuo apmokestinamojo pelno mokami mokesčiai.

Kai komisinį gauna užsienyje registruota platforma, dalis Lietuvos pavežėjimo rinkoje sukuriamos ekonominės vertės iškeliauja į užsienį. Tai nereiškia, kad užsienio įmonės nemoka mokesčių, tačiau jų mokestinė prievolė Lietuvoje nėra tokia pati kaip vietinės bendrovės.

Todėl valstybei turėtų rūpėti ne tik kelionės kaina keleiviui, bet ir tai, kokią ekonominę naudą visa rinka sukuria Lietuvai.

 

Tarifai svarbūs, bet pirmiausia reikia vienodų taisyklių

Vairuotojams svarbu, kiek mokama už kilometrą, minutę ar laukimą. Tačiau didesnis tarifas neišspręs problemos, jeigu vienas vairuotojas vykdys visus reikalavimus, o kitas galės dalies jų išvengti.

Etransport nuomone, pirmiausia reikia užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ir realią jų kontrolę. LTSA turėtų tęstinai tikrinti leidimų ir su veikla susijusių reikalavimų laikymąsi, o mokesčių surinkimo sistema turėtų būti vienodai patikima nepriklausomai nuo to, kurios šalies platforma naudojamasi.

Sąžiningai visus reikalavimus vykdantis vairuotojas neturėtų būti ekonomiškai blogesnėje padėtyje už tą, kuris jų nevykdo. Streikai parodo, kad rinkoje yra nepasitenkinimo, tačiau ilgalaikis sprendimas yra ne vien keli papildomi centai už kilometrą.

 

Pirmiausia reikia užtikrinti, kad visi Lietuvos pavežėjai konkuruotų pagal tas pačias taisykles.